Su šv. Vėlykom!

Du gaideliai žirnius kūlė, jų kiaušiniai susidūrė! Pirmą dieną mėlynavo, antrą dieną pažaliavo. Mainėsi visom spalvom! Su Velykom! Su šventom!

Daina

Kadangi paskutiniu metu įdedu tik liūdnų dainų tekstą, tai dabar įdėsiu linksmesnės, šiek tiek pošlos dainos tekstą, kuri man šiandien pakėlė nuotaiką ir sukėlė šiokių tokių prisiminimų :)

Puddle of Mudd - Control

I love the way you look at me
I feel the pain you place inside
Lock me up inside ya dirty cage
While Im alone inside my mind

I like to teach you all the rules
Id get to see them set in stone
I like it when you chain me to the bed
There ya secrets never shone

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve

I love the way you rape my skin
I feel the hate you place inside
I need to get your voice out of my head
Cause Im the guy youll never find

Im faking all of the rules
Theres no expressions on your face
Im hoping some day you will let me go
Release me from my dirty cage

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve...you and me..

I love the way you look at me
I love the way you smack my ass
I love the dirty things you do
I have control of you

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve you and me..

Youre not the one for me, no

Kartais norisi kur nors pabėgti, turėti tokią vietą, kur nevaikščiotų žmonės, kur niekas tavęs nerastų, kur galėtum ramiai pabūt su savo mintimis ir niekas savo buvimu to neterštų. Panašią vietą turiu namie - ant
geležinkelio tilto. Norint ten nukeliauti, reikia keliauti geležinkeliu arba aplinkeliu. Aš renkuosi geležinkeli. Gal dėlto, kad nuo vaikystės vaikščioju jo bėgiais, nebijau būti partrenkta traukinio, nors ir labai tikėtina, ypač kai užsižiopsai į upę. Keliaujant geležinkeliu, matosi daug pažįstamų vietų: namų, laukų, kitas tiltas... Tiesiog atrodo, kad keliauji prisiminimų keliu. Nuo tilto gali žiūrėti į gana sraunią upę, kurioje esu skendusi, gali žiūrėti į kitą tiltą, kuris t.p. sukelia nemažai prisiminimų. Tik viena bėda - kartais pro ten vaikšto žmonės. O taip norėtųsi visiškos ramybės ir privatumo. Tikriausiai man to norisi, nes gyvenau bute, kuriame visada yra žmonių ir labai retai pasitaikydavo proga pabūti vienai. Norėčiau ir Vilniuje rasti panašią vietą...

Daina

Kadangi kartais net normalūs žmonės klausos lietuviško popso, tai įkelsiu vienos labai gražios dainos žodžius:

Justas ir Živilė - Keturios sienos

Keturios sienos, du delnai
Atsirėmę į vieną iš jų, ir taip ilgai.
Keturios dienos sukėlė mintis,
O aš tik stoviu, gal jos išnyks...

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi - rytoj bus geriau!

Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš - ir sienos išnyks,
Sienos išnyks...

Tik keturios dienos pamiršto miego.
Mintys sutriko, bet skausmas išliko.
Ieškosiu rytojaus savo delnuos,
Jį pats susikursiu - tikiuos, bus kitoks!

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi, rytoj bus geriau!

Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš - ir sienos išnyks,
Sienos išnyks...

Atostogos

Pagaliau atėjo atostogų metas. JEEEEEEEEEEEEEEEEEE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Taip pasiilgau poilsio, atsipūtimo, gero oro, jūros ir t.t. Nors atostogos, deja, nepraeis be mokslų, bet vis tiek gan neblogai pailsėsiu. Jau dabar turiu šiokį tokį planų sąrašiuką ir tikiuos, kad viską pavyks įgyvendinti. Labiausiai laukiu grįžimo namo, nes jau labai pasiilgau jūros ir tikiuos parsivežti daug gražių foto, kad po to turėčiau kuo džiaugtis Vln. :) Aišku, tikiuos, kad oras Klp ir Prkl bus toks pats geras ir net geresnis negu Vln ir galėsiu pasidžiaugti visais atostogų malonumais: susitikti su draugais, keliaut pasivaikščiot, gal net nusipirksiu dviratį, nes Vln puikus miestas pasivažinėti, o ypač per kalnelius, ko trūksta namie. Na, žiūrėsiu kaip bus. Nes dažnai būna taip, kad ko nors staigiai užsinori, nusiperki ir nebenori. Tai stengiuosi nebedaryti šios klaidos, gerai apgalvot ar tikrai noriu to daikto, ir kažkiek laiko palaukt, kad įsitikinti, jog tikrai noriu jo. Nes, pvz., dabar užsimaniau dar vieno auskaro (kas nežinot, turiu 7 ir visi ausyse, jei ką :P) . Ne gana to, kad ne per seniausiai "įsigijau" tattoo, tai dar ir auskaro prireikė. :D Bet kadangi tiksliai nežinau ar tai nėra tik laikina užgaida, kaip daugelis kitų, tai palauksiu vasaros ir tada nuspręsiu. Na, čia jau nuklydau į kitą temą. Bet tokia jau aš esu. Visad viską sumalu į vieną, pradedu apie vieną dalyką, o užbaigiu visiškai nesusijusiu dalyku. Taigi šįkart bandysiu baigti ta pačia tema. :D Taigi atostogos. Ilgai lauktos ir tikiuos ne veltui. (sun) Gal, jei bus geras oras, net pasinaudosiu grupiokės pasiūlymu ir įkišiu koją į jūrą bent trumpam. Dar tikiuos atsigaut visapusiškai, nes paskutinės savaitės buvo žiauriai varginančios ir nieko nebesinorėjo tik bent kokia valandėlę nieko neveikt ir bukai paspoksot į kompą (pažiūrėt kokį serialą arba pasėdėt intike), ane Leila? :P Pagaliau turėsiu laiko pagroti savo mieląja gitara. (mm) Nors ir skaudės pirštai, bet dėl grožio (šįkart muzikinio) kentėt verta. Na, nors žinant mane, tai puse ką sugalvojau nepadarysiu dėl tingėjimo, bet stengsiuos padaryti kuo daugiau, nes nesinori visiškai apsileisti. Reikia pradėt atsigavinėt, ypač kai toks geras oras, nes nežinia kiek laiko toks išsilaikys. Jau net sijonus pradėjau traukti giliai iš spintos, juk pavasaris. :) Na, apie atostogas papasakosiu po jų, nes tikiuos neturėt laiko bergždžiam sėdėjimui prie kompo ir kuo daugiau būti lauke ir džiaugtis pavasariu, nors kartais nuo jo noris ir miaukti, kaip vienas geras pažįstamas pasakė (gal vėl nesupyksi, kad vėl apie tave užsimenu). :)

Juodasis Maxima išpardavimas

Nors ir pavėluotai (viskas per laiko stoką), bet aprašysiu šią įdomią akciją, kai žmonės pavirto žvėrimis ir net patys akcijos organizatoriai iš to juokėsi (na, gal čia tik kalbos :)).
Viskas vyko vieno kovo sekmadienio naktį. Nors ir labai norėjom su Inga keliauti ir pakariauti maximos juodajam išpardavime: buvom ir bytutes, ir kastetus paruošusios, bet nepavyko mūsų planas. Aišku, pirmiausia ten keliavom visai kitu tikslu - pasveikinti Povilą su gimtadieniu, o tik tada keliauti į maxima. Bet pamačiusios kokia minia išalkusių nuolaidų žmonių susirinko, palaidojom paskutinę savo viltį išlieti susikaupusią nuo mokslų energiją. Taigi pasedėję valandėlę kitą Bravarijoje, galiausiai nukeliavom pažiūrėti cirko. Buvo pavykę net į pačią maxima užeiti ir kaip tik išeiti prieš tai, kai nemokamas autobusas užvežė nemažą minią žmonių. Buvo apsaugos, žurnalistų... Net kažkas giliai maximoje (per žmonių gausą tiksliai nesimatė) pradėjo peštis. Matos dėl kokio nors daikto susipešė kokios aršios tetulytės su vėžimėliais ar padauginę dėdės. Bet nieko rimto nebuvo, na, bent jau man nepavyko užfiksuoti, kol ten buvau.
Aišku, iš visos šios mano beprasmės kalbos reiktų padaryti kokią nors protingą išvadą. :D Bet kadangi paskutinias proto ląsteles suėdė mokslai, tai išvadas padarykite patys. Ar reikalingos tokios akcijos? Ar jos tik atima paskutinį žmoniškumą? Ar tiesiog geras garo nuleidimas, ane Inga? :P

P.S. Jei pavyks, įkelsiu foto pasigrožėjimui po Vėlykų :D

Daina

Kaip jau turbūt esu rašiusi čia apie muziką, man patinka jos klausytis pagal nuotaiką. Kai būna linksma - linksmos, trankios, kai liūdna - liūdnos. Bet kartais apima tokia keista nuotaika, kad traukia lyrinės, nei liūdnos, nei linksmos dainos - tiesiog ramios.
Visai atsitiktinai šiandien užgrojo viena Naujųjų Lietuvių daina. Ir kad ir kaip būtų keista, bet rami ir ganėtinai melodinga. :P Taigi nusprendžiau jos tekstą įkelti čia. Gal ir jums ji patinka :)

Naujieji Lietuviai - Paukščiai

Jie nemoka pajusti, ką jiem sako širdis.
Jie negali suvokti, kas yra praeitis.
Jie nemoka matyti, ką matai būtent tu.
Jie negali tikėti būtent tavo dievu.
Jie nemoka kalbėti, nemoka meluot.
Jie nemoka mylėti, nemoka išduot.
Jie nekoma kariauti, nemoka planuot.
Jie nemoka žudyti...
Jie nemoka žudyti...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.

Jie nesubega mirti, nuo šimto ligų.
Jie nesugeba smerkti savo klaidų.
Jie neturi kažko, kas yra artimi.
Jie gyvena šiandien – dabartimi.
Jie nemoka turėti, jie nemoka prarast.
Jie nemoka liūdėti, man sunku juos suprast.
Jie nemoka valdyti, jei neturi tarnų.
Jie tik moka skraidyti aukštai virš kalnų.
Jie tik moka skraidyti kaip aš ir tu...Kaip aš ir tu..
Kaip aš ir tu... Aš ir tu...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.

Būtent šiandien yra ta lemtinga diena.
Tu pramerki akis ir matai kad chuine
Tau užtenka tik to - kad esi, kas esi.
Tau pavyksta gyvent, tau pavyksta nevemt.
Iš tiesų esi tu ir nieko daugiau.
Trūksta žodžių apibendrinti tai.
Ką sakyti bandau – visai nesvarbu.
Kada nors tu pakilsi aukštai virš kalnų...
Kada nors tu pakilsi...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.