Kartais būna taip sunku susikaupti, kad nors imk ir nusišauk (arba paprašyk ko nors, kad švelniai nužudytų :D). O dar jei tas sunkumas ateina per sesija, tai blogiau nebereikia. Taip sakant, būna dienų kaip tyčia, kai visiškai nesigalvoja, nieko nenori daryti, t.y. mokytis. Nors to nesinori niekada, bet reikia. O dar kai galva iš vis išsijungia nuo aštuonių vakaro, tai iš vis smagu... Tada bandai save įtikinti, kad nereikia visko pasilikti paskutinei dienai, kad tada tik save apsikrausi ir pan. Bet ką daryti, kai niekas nepadeda? Kai tiesiog norisi nuo visko pabėgti ir veikti bet ką, kad tik užsimiršti...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą