Su šv. Vėlykom!

Du gaideliai žirnius kūlė, jų kiaušiniai susidūrė! Pirmą dieną mėlynavo, antrą dieną pažaliavo. Mainėsi visom spalvom! Su Velykom! Su šventom!

Daina

Kadangi paskutiniu metu įdedu tik liūdnų dainų tekstą, tai dabar įdėsiu linksmesnės, šiek tiek pošlos dainos tekstą, kuri man šiandien pakėlė nuotaiką ir sukėlė šiokių tokių prisiminimų :)

Puddle of Mudd - Control

I love the way you look at me
I feel the pain you place inside
Lock me up inside ya dirty cage
While Im alone inside my mind

I like to teach you all the rules
Id get to see them set in stone
I like it when you chain me to the bed
There ya secrets never shone

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve

I love the way you rape my skin
I feel the hate you place inside
I need to get your voice out of my head
Cause Im the guy youll never find

Im faking all of the rules
Theres no expressions on your face
Im hoping some day you will let me go
Release me from my dirty cage

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve...you and me..

I love the way you look at me
I love the way you smack my ass
I love the dirty things you do
I have control of you

[chorus]
I need to feel you
You need to feel me
I cant control you
Youre not the one for me, no

I cant control you
You cant control me
I need to feel you
So whys it involve you and me..

Youre not the one for me, no

Kartais norisi kur nors pabėgti, turėti tokią vietą, kur nevaikščiotų žmonės, kur niekas tavęs nerastų, kur galėtum ramiai pabūt su savo mintimis ir niekas savo buvimu to neterštų. Panašią vietą turiu namie - ant
geležinkelio tilto. Norint ten nukeliauti, reikia keliauti geležinkeliu arba aplinkeliu. Aš renkuosi geležinkeli. Gal dėlto, kad nuo vaikystės vaikščioju jo bėgiais, nebijau būti partrenkta traukinio, nors ir labai tikėtina, ypač kai užsižiopsai į upę. Keliaujant geležinkeliu, matosi daug pažįstamų vietų: namų, laukų, kitas tiltas... Tiesiog atrodo, kad keliauji prisiminimų keliu. Nuo tilto gali žiūrėti į gana sraunią upę, kurioje esu skendusi, gali žiūrėti į kitą tiltą, kuris t.p. sukelia nemažai prisiminimų. Tik viena bėda - kartais pro ten vaikšto žmonės. O taip norėtųsi visiškos ramybės ir privatumo. Tikriausiai man to norisi, nes gyvenau bute, kuriame visada yra žmonių ir labai retai pasitaikydavo proga pabūti vienai. Norėčiau ir Vilniuje rasti panašią vietą...

Daina

Kadangi kartais net normalūs žmonės klausos lietuviško popso, tai įkelsiu vienos labai gražios dainos žodžius:

Justas ir Živilė - Keturios sienos

Keturios sienos, du delnai
Atsirėmę į vieną iš jų, ir taip ilgai.
Keturios dienos sukėlė mintis,
O aš tik stoviu, gal jos išnyks...

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi - rytoj bus geriau!

Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš - ir sienos išnyks,
Sienos išnyks...

Tik keturios dienos pamiršto miego.
Mintys sutriko, bet skausmas išliko.
Ieškosiu rytojaus savo delnuos,
Jį pats susikursiu - tikiuos, bus kitoks!

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi, rytoj bus geriau!

Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš - ir sienos išnyks,
Sienos išnyks...

Atostogos

Pagaliau atėjo atostogų metas. JEEEEEEEEEEEEEEEEEE!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Taip pasiilgau poilsio, atsipūtimo, gero oro, jūros ir t.t. Nors atostogos, deja, nepraeis be mokslų, bet vis tiek gan neblogai pailsėsiu. Jau dabar turiu šiokį tokį planų sąrašiuką ir tikiuos, kad viską pavyks įgyvendinti. Labiausiai laukiu grįžimo namo, nes jau labai pasiilgau jūros ir tikiuos parsivežti daug gražių foto, kad po to turėčiau kuo džiaugtis Vln. :) Aišku, tikiuos, kad oras Klp ir Prkl bus toks pats geras ir net geresnis negu Vln ir galėsiu pasidžiaugti visais atostogų malonumais: susitikti su draugais, keliaut pasivaikščiot, gal net nusipirksiu dviratį, nes Vln puikus miestas pasivažinėti, o ypač per kalnelius, ko trūksta namie. Na, žiūrėsiu kaip bus. Nes dažnai būna taip, kad ko nors staigiai užsinori, nusiperki ir nebenori. Tai stengiuosi nebedaryti šios klaidos, gerai apgalvot ar tikrai noriu to daikto, ir kažkiek laiko palaukt, kad įsitikinti, jog tikrai noriu jo. Nes, pvz., dabar užsimaniau dar vieno auskaro (kas nežinot, turiu 7 ir visi ausyse, jei ką :P) . Ne gana to, kad ne per seniausiai "įsigijau" tattoo, tai dar ir auskaro prireikė. :D Bet kadangi tiksliai nežinau ar tai nėra tik laikina užgaida, kaip daugelis kitų, tai palauksiu vasaros ir tada nuspręsiu. Na, čia jau nuklydau į kitą temą. Bet tokia jau aš esu. Visad viską sumalu į vieną, pradedu apie vieną dalyką, o užbaigiu visiškai nesusijusiu dalyku. Taigi šįkart bandysiu baigti ta pačia tema. :D Taigi atostogos. Ilgai lauktos ir tikiuos ne veltui. (sun) Gal, jei bus geras oras, net pasinaudosiu grupiokės pasiūlymu ir įkišiu koją į jūrą bent trumpam. Dar tikiuos atsigaut visapusiškai, nes paskutinės savaitės buvo žiauriai varginančios ir nieko nebesinorėjo tik bent kokia valandėlę nieko neveikt ir bukai paspoksot į kompą (pažiūrėt kokį serialą arba pasėdėt intike), ane Leila? :P Pagaliau turėsiu laiko pagroti savo mieląja gitara. (mm) Nors ir skaudės pirštai, bet dėl grožio (šįkart muzikinio) kentėt verta. Na, nors žinant mane, tai puse ką sugalvojau nepadarysiu dėl tingėjimo, bet stengsiuos padaryti kuo daugiau, nes nesinori visiškai apsileisti. Reikia pradėt atsigavinėt, ypač kai toks geras oras, nes nežinia kiek laiko toks išsilaikys. Jau net sijonus pradėjau traukti giliai iš spintos, juk pavasaris. :) Na, apie atostogas papasakosiu po jų, nes tikiuos neturėt laiko bergždžiam sėdėjimui prie kompo ir kuo daugiau būti lauke ir džiaugtis pavasariu, nors kartais nuo jo noris ir miaukti, kaip vienas geras pažįstamas pasakė (gal vėl nesupyksi, kad vėl apie tave užsimenu). :)

Juodasis Maxima išpardavimas

Nors ir pavėluotai (viskas per laiko stoką), bet aprašysiu šią įdomią akciją, kai žmonės pavirto žvėrimis ir net patys akcijos organizatoriai iš to juokėsi (na, gal čia tik kalbos :)).
Viskas vyko vieno kovo sekmadienio naktį. Nors ir labai norėjom su Inga keliauti ir pakariauti maximos juodajam išpardavime: buvom ir bytutes, ir kastetus paruošusios, bet nepavyko mūsų planas. Aišku, pirmiausia ten keliavom visai kitu tikslu - pasveikinti Povilą su gimtadieniu, o tik tada keliauti į maxima. Bet pamačiusios kokia minia išalkusių nuolaidų žmonių susirinko, palaidojom paskutinę savo viltį išlieti susikaupusią nuo mokslų energiją. Taigi pasedėję valandėlę kitą Bravarijoje, galiausiai nukeliavom pažiūrėti cirko. Buvo pavykę net į pačią maxima užeiti ir kaip tik išeiti prieš tai, kai nemokamas autobusas užvežė nemažą minią žmonių. Buvo apsaugos, žurnalistų... Net kažkas giliai maximoje (per žmonių gausą tiksliai nesimatė) pradėjo peštis. Matos dėl kokio nors daikto susipešė kokios aršios tetulytės su vėžimėliais ar padauginę dėdės. Bet nieko rimto nebuvo, na, bent jau man nepavyko užfiksuoti, kol ten buvau.
Aišku, iš visos šios mano beprasmės kalbos reiktų padaryti kokią nors protingą išvadą. :D Bet kadangi paskutinias proto ląsteles suėdė mokslai, tai išvadas padarykite patys. Ar reikalingos tokios akcijos? Ar jos tik atima paskutinį žmoniškumą? Ar tiesiog geras garo nuleidimas, ane Inga? :P

P.S. Jei pavyks, įkelsiu foto pasigrožėjimui po Vėlykų :D

Daina

Kaip jau turbūt esu rašiusi čia apie muziką, man patinka jos klausytis pagal nuotaiką. Kai būna linksma - linksmos, trankios, kai liūdna - liūdnos. Bet kartais apima tokia keista nuotaika, kad traukia lyrinės, nei liūdnos, nei linksmos dainos - tiesiog ramios.
Visai atsitiktinai šiandien užgrojo viena Naujųjų Lietuvių daina. Ir kad ir kaip būtų keista, bet rami ir ganėtinai melodinga. :P Taigi nusprendžiau jos tekstą įkelti čia. Gal ir jums ji patinka :)

Naujieji Lietuviai - Paukščiai

Jie nemoka pajusti, ką jiem sako širdis.
Jie negali suvokti, kas yra praeitis.
Jie nemoka matyti, ką matai būtent tu.
Jie negali tikėti būtent tavo dievu.
Jie nemoka kalbėti, nemoka meluot.
Jie nemoka mylėti, nemoka išduot.
Jie nekoma kariauti, nemoka planuot.
Jie nemoka žudyti...
Jie nemoka žudyti...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.

Jie nesubega mirti, nuo šimto ligų.
Jie nesugeba smerkti savo klaidų.
Jie neturi kažko, kas yra artimi.
Jie gyvena šiandien – dabartimi.
Jie nemoka turėti, jie nemoka prarast.
Jie nemoka liūdėti, man sunku juos suprast.
Jie nemoka valdyti, jei neturi tarnų.
Jie tik moka skraidyti aukštai virš kalnų.
Jie tik moka skraidyti kaip aš ir tu...Kaip aš ir tu..
Kaip aš ir tu... Aš ir tu...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.

Būtent šiandien yra ta lemtinga diena.
Tu pramerki akis ir matai kad chuine
Tau užtenka tik to - kad esi, kas esi.
Tau pavyksta gyvent, tau pavyksta nevemt.
Iš tiesų esi tu ir nieko daugiau.
Trūksta žodžių apibendrinti tai.
Ką sakyti bandau – visai nesvarbu.
Kada nors tu pakilsi aukštai virš kalnų...
Kada nors tu pakilsi...

Paukščiai keliauja takais debesų...
Paukščiai būtent jie arčiausiai žvaigždžių.

Vaikinai nori tik vieno, o gal merginos?..

Vieną vakarą vaikščiojom su draugu po miestą ir jis pasakė vieną idomią frazę, kuri mane maloniai nustebino: "šiais laikais jaunos panos įvaldžiusios kekšišką stilių." Ir pasirodo, kad taip galvoja ne vien jis, bet ir jo jaunesnysis brolis. Dar radau vieną blogą, kurio vienas postas vadinosi "Vaikinai nori tik vieno, o gal ne?". Kai rašiau komentarus, atėjo mintis, kad šiais laikais dauguma jaunesnių merginų taip ir elgiasi, lyg vaikinams rūpėtų tik tai viena. Matau, kad ne aš viena taip galvoju, bet yra ir vaikinu, kuriems tai atrodo žema. Nežinau, gal iš tokio amžiaus išaugama, kai rodai viską ką turi, ir taip nori prisivilioti vaikinų dėmesį. Na, jei iš tokio amžiaus ir išaugama, bet jei busi toj pačioj mokykloj, toj pačioj kompanijoj, ir po kai kurio laiko užsimanysi ko nors rimtesnio nei vien fizinis potraukis, tai žinot kaip būna... Visi tave mato tik tokią, kokia buvai seniau, ir nepastebi pasikeitimų. Taigi gali būti per vėlu...

Daina

Man patinka tokios dainos, kurios ne vien gerai skamba, bet ir kurių žodžiai man ką nors reiškia, arba tiesiog yra gražūs ar prasmingi. Šiandien prisiminiau dvi Avril Lavigne dainas, kurios visa tai turi.

"Anything but ordinary"

Sometimes I get so weird
I even freak myself out
I laugh myself to sleep
It's my lullaby

Sometimes I drive so fast
Just to feel the danger
I wanna scream
It makes me feel alive

Is it enough to love?
Is it enough to breathe?
Somebody rip my heart out
And leave me here to bleed
Is it enough to die?
Somebody save my life
I'd rather be anything but ordinary please

To walk within the lines
Would make my life so boring
I want to know that I
Have been to the extreme

So knock me off my feet
Come on now give it to me
Anything to make me feel alive

Is it enough to love?
Is it enough to breathe?
Somebody rip my heart out
And leave me here to bleed
Is it enough to die?
Somebody save my life
I'd rather be anything but ordinary please
I'd rather be anything but ordinary please.

Let down your defenses
Use no common sense
If you look you will see
That this world is this beautiful
Accident turbulent succulent
Opulent permanent
No way I wanna taste it
Don't wanna waste it away

Sometimes I get so weird
I even freak myself out
I laugh my self to sleep
It's my lullaby

Is it enough?
Is it enough to breathe?
Somebody rip my heart out
And leave me here to bleed
Is it enough to die?
Somebody save my life
I'd rather be anything but ordinary please

Paskaičius šios dainos žodžių, prisimenu viską, kas yra nutikę blogo...

"Naked"

I wake up in the morning
Put on my face
The one that's gonna get me
Through another day
Doesn't really matter
How I feel inside
'Cause life is like a game sometimes

But then you came around me
The walls just disappeared
Nothing to surround me
And keep me from my fears
I'm unprotected
See how I've opened up
Oh, you've made me trust

Because I've never felt like this before
I'm naked
Around you
Does it show?
You see right through me
And I can't hide
I'm naked
Around you
And it feels so right

I'm tyring to remember
Why I was afraid
To be myself and let the
Covers fall away
I guess I never had someone like you
To help me, to help me fit
In my skin

I never felt like this before
I'm naked
Around you
Does it show?
You see right through me
And I can't hide
I'm naked
Around you
And it feels so right

I'm so naked around you
And I can't hide
You're gonna see right through, baby.

O ši daina verčia prisiminti apie jausmą (ir norėti dar kartą jį pajusti), kai atrodo, jog tave žmogus mato kiaurai, t.y. visada tave supranta. Kad gali stovėti prieš jį nuoga siela ir nebijoti, kad ją suterš.

Dėlionė

Suradau seną eilėraštį, tai nusprendžiau jį publikuoti čia, nes jau seniai neįdėjau jokio eilėraščio. Tikiuosi jums patiks :)

Paslėptas lobis giliai širdy
Kiekvieną kviečia jį aplankyt.
Pasaulis margas ir tu jame,
Kaip mažas paukštis bandai skraidyt.

Pasaulis sukasi lyg debesys dangui,
Paimki už rankos ir veskis bet kur.
Sudėkim dėlionę iš savo jausmų
Tegul ji pasako, kur sliapias lietus.

Lietus te nuplauna skaudulius visus,
Ištrina kas buvo blogo per metus.
Išskrisim toli kur melsvas dangus,
Į jūrą numesim visus drabužius.

Kartais sustoja laikas ir pagalvoji, kad nebežinai ko nori. Kai buvai įpratusi, kad visas gyvenimas yra suplanuotas, jog žinai kaip viskas bus, pasidaro labai nebemiela, kai visa tai sudūžta. Nebežinai, kas esi, nebežinai ko nori, o ko ne - viskas tiesiog susipainioja galvoje lyg siūlai, ir atrodo, kad atpainioti negali niekas, tik žirklės. Tada nebesinori nieko galvoti, tik užsimiršti, pamiršti viską ir visus, kas buvo ar yra tavo gyvenime. Norisi tiesiog gyventi, nors to nebemoki. Nebemoki normaliai džiaugtis tuo ką turi, nes nežinai ar tai yra tikrai tai, ko tu nori. Nieko nebežinai, nes nebežinai, kas esi. Viskas pasidaro taip sudėtinga ir painu, kad norisi grįžti į vaikystę, kai didžiausias rūpestis buvo tas, kad tėvai neleidžia žaisti lauke iki vėlumos.

Neseniai perskaičiau vienos draugės skype mood'ą, kuris man labai patiko. (mm)

Laikas slenka.
Net tada, kai tai atrodo neįmanoma.
Net tada, kai kiekviena sekundė sukelia tokį skausmą,
lyg žaizdoje tvinkčiotų kraujas.
Jis slenka nevienodai, keistai trūkčioja arba ramiai sustoja,
bet vis tiek slenka.
Net man.

Stephenie Meyer

Sesija

Ir ką galiu pasakyti. Seniau sesija buvo kaip sesija, bet ši... Buvo penki egzaminai. Visiems (išskyrus P.E.) mokiausi tik paskutinę naktį ir egzo dieną. Išskirtinis buvo dsa egzaminas, kuriam mokiausi net 15min prieš egzą. Ir spėkit kiek gavau? Ogi 9 :D

Nors sugebėjau ir pasimokyt ir pasilinksmint (aišku, kaip supratot pasilinksminimas užtruko ilgiau :D), bet pažymiai per daug nenukentėjo. Gal kažkur būčiau gavus kokiu balu daugiau, bet man atrodo, kad būtų buvę neverta tiek mokytis. Kažkodėl ar mokais daug, ar mažai, vis tiek gauni vos ne tą patį. Kai kurie mano pažįstami ekosistai gauna netgi daugiau. Negaliu palyginti šios sesijos rezultatų su praėjusiomis, nes kiekvieną semestrą ne tie patys dalykai, bet nepasakyčiau, kad lengvesni. Taigi nereikia persistengti mokinantis, bet ir nepersistengti linksminantis. Išvada: sesija skirta ne vien mokymuisi ;)

Daina

Per vieną eilinį tūselį pas Andrių grojo sena gera Linkin Park daina Points of authority (keista, kad jis gan ilgai nepastebėjo kokia muzika pas jį groja :D), kurios kai kurie žodžiai privertė susimąstyti. Tikriausiai todėl, kad tada buvo nekokia nuotaika (ir viskas per tai, kai tavęs nesupranta):

You like to think you're never wrong
You have to act like you're someone
You want someone to hurt like you
You want to share what you have been through

Žiauru, kai būna tokių žmonių, kurie norėtų kitą įskaudinti taip, kaip kažkada yra įskaudinę juos. Suprantu tą jausmą, kai pyšta iš skausmo širdis, kai nori, kad tam, kuris tave įskaudino, skaudėtų ne mažiau nei tau, o gal net daugiau. Man taip pat taip buvo, bet to daryt tikrai negalima, nes dažniausiai pats nuo to ir nukentėsi. Nes jei jau pradėtum skaudinti kitą, visai su tavo skausmu nesusijusį žmogų, tai būtų labai blogai. Tokie poelgiai tikrai nesumažintų tavo skausmo ir tikrai nepasidarytų geriau. Kadangi pati buvau labai įskaudinta ir vis dar jaučiu to pasekmes, nors ir praėjo beveik puse metų, tai tikrai kito neskaudinčiau taip, kaip įskaudino mane, nes daugelis žmonių to net neatlaikytų.

NUOTYKIAI LONDONE ir ne tik...

Taigi kaip ir žadėjau, papasakosiu apie savo nuotykius, kai keliavau į Londoną. :)

Ketvirtadienis (2009-01-22)

Šiek tiek atšventusi sesijos pabaigą ir savo išleistuves, keliavau namo (N^2). Kadangi jau buvo 10h, tai nebe apsimokėjo keliaut miegot, tai pradėjau krautis daiktus.
Atėjo laikas keliaut į stotį. Ir mano nuotykiai prasidėjo... Tik einant į Kražių st., mane, t.y. mano lagaminą aptaškė (mašina, jei ką :D). Po to viskas vyko normaliai: nukeliavau į stotį, tada į Kauną, kur teko stotelėj laukt auto visą valandą šaltyje ir lietuje. Gerai, kad nebuvo minusinė temperatūra ir žiauriai nešalo. Na, šiaip ne taip sulaukiau auto ir nukeliavau į oro uostą, o ten vėl prasidėjo... Pastovėjau eilėje prie registracijos, kur pasakė, kad man ten stovėt nereikėjo, nes jau turiu registracijos lapą (kurį Julius spausdino net tris kartus; beje, labai ačiū :*), tada atstovėjau eilę prie daiktų patikrinimo, ten vėl smagumėlis. Teko kai ką išmest, nes pasirodo, kad visi skysčiai, kurie negali būti didesnės talpos kaip 100ml, turi tilpti į 1 l maišiuką. Atsikračiusi kosmetikos (jūs įsivaizduojat koks tai nuostolis panai? :DD) nukeliavau į pasų patikrinimą, kur nepatiko mano registracijos lapas ir liepė atgal keliauti į registracija (ten jau buvau). Gerai, kad bent jau leido lagaminą ten palikt, o tai vėl būtų krėtę daiktus. Taigi vėl atstoviu eilę prie registracijos, kur mane pasiunčia atgal, nes tikrai geras lapas ir turi praleist. Vėl keliauju per patikrinimą (maunuos batus, išsiimu diržą ir pan :|) ir vėl į pasų patikrinimą, kur pagaliau mane praleidžia. Pralaukiu valandą ir atsidūriau lėktuve. Skrydis truko 2h13min, bet kadangi buvau miegojus daugiausiai 3,5h, jei miegojimą ant grindų galima pavadint miegojimu, tai porą kartų lūžau :D Iš Lutono oro uosto keliavau į Marble Arch stotelę, kur mane turėjo pasitikt Monika, bet kaip visada sugebėjo normaliai pavėluot. Taigi vėl teko laukt lauke per lietų. Pagaliau sulaukiau, tik, deja, nepasitiko manęs su buteliuku, kaip žadėjo, bet vis tiek buvo malonu susitikt po 8 mėnesių ir tiek daug vargo. ;)

Penktadienis (2009-01-23)

Pirmoji diena Londone. Keliavom į hostelį, kuriame gyvensiu savaitę. Hostelis, kaip hostelis, tik kad teks gyventi su 4 panom. Bet kadangi ilgai ten nebūsiu, tai nieko tokio. Pasidėjau daiktus ir keliavom šiek tiek pasivaikščioti. Kadangi Monika nuo 17h iki 22h dirba, išskyrus savaitgalius, tai kai išlydėjau į darbą, keliavau pasivaikščioti ir pafotkinti. Kaip ir buvo galima tikėtis, biškutį pasiklydau. :) Bet nieko, aš nebūčiau aš, jei nerasčiau kelio atgal, nors ir aplinkėliais. Gerai, kad turėjau žemėlapį, nors buvau užėjusi už savo žemėlapio ribų, tai teko atsekti savo kelią ir keliaut juo atgal. Na, bent jau turiu jau 38 foto (nelabai buvo ką fotkint). Kadangi jau tamsu, tai sėdžiu hostelyje ant lovos ir rašau savo nuotykius, kol neišblėso. Bereikia sugalvoti ką veikti 2-3h, kol atkeliaus Monika (kažkaip klaidžiot nebesinori) ir tada pratęsti savo nuotykius. Aišku, būtų neblogai pabendraut su savo kambariokėmis, bet dar mačiau tik dvi, kurios ir taip nelabai draugiškos, net nesisveikina. Na, gal kitos bus draugiškesnės, bet dar neaišku per savaitę kiek kartų jos keisis. 20:05

Trečiadienis (2009-01-28)

Taigi jau trečiadienis ir už kelių dienų važiuosiu namo. Nutiko daug dalykų. Kaip ir sakiau, mano kambariokės nedraugiškos, tai ir aš nesistengiu tokia būti. Ir taip turiu ką veikti. :)
Šiek tiek jaučiuosi liūdnai, nes visi draugai, prie kurių buvau taip pripratusi, yra taip toli ir nesijaučiu čia kaip namie. Bet šiandien viskas kitaip. Aišku, aplankiau žymiausias Londono vietas: Big Ben‘ą, Trafalgaro aikštę ir t.t., daug prisivaikščiojau, buvau rokerių klube, kuris labai patiko, tai ten keliausim paskutinę mano viešnagės čia naktį.


Šiandien susipažinau su geru Monikos draugu Marku, jo žmona Alison ir jų kambarioku Paulo (Monika :D). Linksmai praleidom laiką, ypač vieną vakarą, kai pabodo vaikščioti ir nusprendėm pasėdėti bare. Ten su Monika užsisakėm tik po taurę vyno (kuris, beje, buvo gan stiprus), nes turėjom savo butelį. :P Tai gan linksmai įkaušom, prisijuokėm, prisifotkinom tūlike ir pan :D:D Nors ir ką veikėm, bet vis tiek buvo šiek tiek liūdna ir ilgėjausi namų. Bet šiandien pasijutau panašiai kaip namie. Nukeliavom pas Monikos draugą Marką, kad jai sutvarkytų kompą, ir kai užsibuvom, tai užsibuvom. Jis buvo labai svetingas ir draugiškas. Ne vien sutvarkė Monikos kompą, įkėlė daug dainų ir filmų, bet ir iškepė mums blynų (čia mano kaltė :P), padarė karšto šokolado ir net pavaišino absentu. Gaila, kad neturėjo visko, ko reikia norint padaryti absentą kaip reikiant, bet vis tiek išgėrėm jį ir gryną (70 laipsnių), aišku, išgėrėm jo ne daug, nes labai jau degino gerklę. Tai spėju, jei būtume gėrę kaip reikia: su cukrum ir padegimais, tai taip būtų kalę į galvą, kad nežinia kada būtumėm išsiblaivę :D Bet absentas veikė visai kitaip nei degtinė. Taigi pirmą kartą išgėrėm absento ir šiek tiek palavinau savo anglų kalbos įgūdžius. Na, tikiuos, kad likusios dienos bus tokios pat geros ar net dar geresnės ir nebejausiu ilgesio namams, nes jau greit grįšiu, šeštadienio naktį. Tikiuos, kad nebebus tokių nesąmonių orouoste, kaip buvo skrendant į Londoną. 21:26

Ketvirtadienis (2009-01-29)

Šiandien diena praėjo gan įdomiai. Monikos telaukiau tik 10 min prie jos namų durų. Seniau laukdavau ~20 min. O laukdavau todėl, kadangi durų skambutis neveikia, o majakint t.p. negaliu, nes kažkodėl užblokavo skambučius iš mano nr. Taigi tekdavo susitart iš anksto kada ateisiu, o ji kaip visada vėluodavo. Aišku, kai vieną kartą aš pavėlavau, tai ji išėjo laiku ir prasilenkėm. Taip jau kartais būna. :D Taigi galima sakyti, kad viskas ėjosi pagal planą. Gan greit susiruošėm (irgi ne kaip visada), pagaliau dienos metu nukeliavom prie Bekingemo rūmų. Deja, nei karalienės, nei sargybinių pamainos keitimosi nematėm (ji bus rytoj anksti ryte, tai nematysim jos :( ).
Kai Monika iškeliavo į darbą, aš keliavau į Britų muziejų. Man jis paliko tokį įspūdį, kad net kokias 5 min galvojau, ką aš veikiau prieš tai. :D Kadangi niekaip normaliai pas Moniką nepasikroviau fotiko batarkės (prakeikiu nenormalias Anglijos razetes) ir daug fotkinau prieš tai, tai visko, ko norėjau, nenufotkinau. :( Tikriausiai būtų kokios 1000 foto :D:D (gal ir gerai, kad išsikrovė :D). Labiausiai patiko eksponatai iš Egipto. Gi vien mumijos (žmonių ir gyvūnų) ką reiškia. Na, daug nepasakosiu, nes kaip sakoma: viena nuotrauka verta 1000čio žodžių, tai įdėsiu kelias, kad ir jūs galėtumėte pasižiūrėti (aišku, artimi draugai pamatys visas, jei tik norės).


Nežinau, kaip spėsiu ryt viską padaryti, ką esu suplanavusi, nes kaip ir paskutinė mano diena Londone, dar Monika dirbs, o ten, kur noriu nukeliaut, pati kelio nerasiu, tai nežinau kaip bus. Na, svarbiausia, kad gerai praleistumėm laiką. Atšvęsiu savo viešnagę Londone ir poryt anksti ryte keliausiu namo (mm). 22:39

Sekmadienis (2009-02-08)

Taigi aš jau ilgiau negu savaite namie. Vis nesiseka pildyti blogo, nes amžiais esu užsiėmusi (dėlto kalčiausi ekosistai :P) ir prisidirbu su intiku. :( Tai kol per visus tūsus ir mokslus nepamiršau kas gero buvo nutikę, skubu rašyti, nes ir taip neturiu beveik valandą ką veikti Klp autų stoty.
Na, mano ankstesnis pasakojimas taip gražiai ir baigėsi (pasižiūrėjus į rašymo laiką), be jokių nuotykių. Nė velnio! :D Gi beveik paskutinę dieną turėjo kas nors nutikti. Taip ir buvo. :)
Kaip ir kiekvieną vakarą po Monikos darbo mes kur nors keliaudavom. Šįkart vėl nusipirkom butelį vyno (kuris laipsniais kaip vynas, o skoniu kaip sidras (mm)) ir nukeliavom į jau aplankytą bariuką. Vėl užsisakėm po taurę vyno, kad turėtumėm kur pilti savąjį vyną ir sėdėjom lauke. Kaip ir praėjusį kartą laiką praleidom gerai. Po to kažkaip atsidūrėm prie hostelio (na, ne kažkaip, o ėjom, ėjom ir nuėjom :D). Ir labai užsinorėjom į tualetą. Tik 1a problema – ten negalima vestis svečių. Žinojom, kad netoli tualetų yra avarinis išėjimas, tai aš įėjau pro pagrindinį įėjimą ir Moniką įleidau pro avarinį. Tik bedarant duris netyčia pritrenkiau ten stovinčią nėščią rūkalų (netyčia). Ups... Aišku, atsiprašiau ir galvojau, kad nieko nebus. Nė velnio. Ta pasiskundė prižiūrėtojui, kad aš kažką įleidau. Tik dar pasisekė, kad aš visa tai išgirdau. Tai palaukėm kol visi išsiskirstys (gerai, kad nereikėjo ilgai laukt) ir pro tą patį avarinį išėjimą išėjom. Ir kaip tyčia, kai grįžau miegot, prie pat laiptų į kambarius susidūriau su prižiūrėtoju, kuris kažko buvo mane įsidėmėjęs. :( Ir pradėjo klausinėti, ko aš svetimus žmones vedžiojuos. Aišku, aš gyniaus, kad tik nuėjau į WC ir pro avarinį išėjimą išėjau parūkyt, (kažkaip reikėjo pasiteisinti) ir kad nežinojau, jog negalima pro ten vaikščioti. Tas ilgai kabinėjosi, net klausė ar neturiu bėdų su policija ar nevartoju narkotikų. Matos, pastebėjo, kad esu neblaiva, tai ir prisigalvojo belėko. O man buvo „smagu“ apgirtusiai aiškintis ir dar angliškai. Nežinau, ką būčiau dariusi, jei būčiau nemokėjusi angliškai. Gerai, kad dar kažkoks bernas buvo prisidirbęs ir buvo mano paskutinė naktis hostelyje, o tai nežinau kaip būtų baigiasi. Tai tik rėkdamas pasakė, kad ryt iškeliaučiau ir daugiau manęs ten nematytų. Ryte labai bijojau eit atiduoti rakto, nes reikėjo už jį palikti 15£ užstatą, ir po vakarykščių nuotykių galvojau, kad gali jų ir nebeatiduoti. Bet pasisekė, kad buvo jau visai kiti darbuotojai, tai viskas sklandžiai praėjo (whew).


Paskutinė diena. Paskutinę dieną su Monika praleidom ramiai. Aišku, nespėjom padaryti visko, ką buvom suplanavusios, tik tai tuo metu, kai ji dirbo, nukeliavau į Modernaus meno muziejų. Tik gaila, kad visur negalėjo fotkint, tik kolidoriuose, tai turiu labai mažai foto. :(


Vakare žadėjom keliauti į klubą, bet aš po viso vaikščiojimo ir keliavimo (kelionė iki muziejaus ir atgal truko ~3h), o ji po darbo, labai tingėjom dar keliaut į centrą ir šokti. Tai galvojom nukeliaut į kokį nors barą, bet ir ten nebe nuėjom (viskas per kompą ir tingėjimą :P). Tai pažaidėm Monikai padovanotą žaidimą. Ne esmė, kad jis skirtas porai, bet toks tas ir žaidimas buvo: svarbiausia paskaitinėt korteles su užduotimis. Nežaidėme taip, kaip Madwish'ą. :D Žiauriausia užduotis buvo padaryti savo partneriui bikini zonos depiliaciją...

Štai kokie buvo mano nuotykiai Londone :)

Dedikacija Monikai :P

Vežančios dainos (mm)

Guano Apes - Living in a lie

Don't give me names
You've got it all, took it all away
Drove me insane
Who'd come down to earth, releasing me
Healing my wounds
why don't you close the door when you're leaving me
now you'll run
running all the way back to me again

I'm not to end in shame
to fight an endless lie
I'm not to play a game
I won't be on your side

I loved you a lot
to need you a lot
I leave you alone...

Found a way
to reach myself again but all I saw was shame
Drive me away
there's something deep in me waiting to escape
you think you know me
so why don't you close the door when you're here with me

I'm here to end the game
I'm living in a lie
it's hard to give the same
I won't be on your side

I loved you a lot
to need you a lot
I leave you alone...

PAUSE

Kadangi jau šį ketvirtadienį išvykstu, tai net :D dešimt dienų mano blogas bus nepildomas. Tikiuosi, kad bus daug nuotykių, kuriuos galėsiu papasakot grįžusi. Aišku, ten irgi bus intikas, bet nežinia ar bus laiko pildyt :)

Ką tik pasiklausiau radistų blogo, kuriame kalbėjo apie silikoninius papus. Kad dauguma vaikinų svarbiausia tik papai (aišku, nekalbant apie asmenybę). O tai kodėl nėra taip populiaru vyriškų pasididžiavimų didinimas?.. Kažkokia nesąmonė. Juk geriausia būti kuo natūralesniam (aišku, neminint šiaip krūmynų apsimažinimo :D), reikia save mylėti :*

Kartais kažko taip nori ir kartu bijai tai gauti. Kai neturi, lauki, tikiesi, kad kuo greičiau tai nutiks, o kai pajauti, kad jau sulaukei, išsigąsti. Kokie gi mes įdomūs padarai... :D

Jausmai

Bijau jausmų, kurie užvaldo,
Bijau to, ko negaliu gaut.
Bijau savęs, kai nežinau ko noriu,
Bijau žmonių šalia savęs.

Bandau malšinti tai, ko neturiu,
Bandau užmušti laiką juokeliu.
Bandau nuvilt, susvilt ir pamiršt,
Bandau keliaut į užmaršties vartus.

Nenoriu likti su skausmu,
Nenoriu pykti, bet pykstu.
Nenoriu plėšyti gerų jausmų,
Tenoriu šaukti, nes tik tai galiu.

Klausau kaip paukščiai skrenda,
Klausau kiekvienu širdies dūžiu.
Žvelgiu tolyn, bet nieks nemato,
Jog aš tik tai nykstu...

Galvojant apie draugę...

Dienos nuotykis

Iš džiaugsmo galima net sėdint sulaužyti kėdę :D ane, Andriau? :P

Namai

Prisiminiau seną posakį, kad mokykla - antrieji namai ir pagalvojau: o kiek "namų" aš turiu? Taigi pagalvojau ir kaip tikra matematikė sugalvojau juos pavadinti taip:

N^1 - tikrieji namai;
N^2 - namai Vilniuje;
N^3 - universitetas;
N^4 - Andriaus butas (nebūčiau įnamė :P);
N^5 - Juliaus barakas.

Per sesija namai šiek tiek pasikeitė, bet kai grįšiu į normalų ritmą, viskas bus maždaug taip. :)
Taigi pasirodo ne tiek jau ir mažai turiu namų :D

Dienos citata...

I'm not ashamed of my beauty you can see what I got
Shouldn't I freak you out; imagine if I work it out
If I got on top, you're gonna lose your mind
The way I put it down on you, you know should be up

Dienos citata...

Neseniai žiūrėjau labai gerą filmą "Jis sako taip", taigi buvau nusprendusi valandą visiems sakyti taip, kad ir kaip būtų sunku, bet, deja, niekas nepasinaudojo proga ir nieko manęs neprašė (nuskilo, ane? :D). Taigi reikės sugalvoti į savaitę bent po pora valandų (kol nepabos), kaip parašyta ant ženkliuko padaryti taip: "Ask me anything. I'll say yes". Aišku, geriau man būtų šito neskelbti, bet... :D:D:D galima ir pasikankinti :D

MUZIKA

Pastaruoju metu pradėjau mąstyt apie muziką. Kiek pasikalbu su kitais, tai daugelis ją tiesiog mėgsta, kiekvienas savą stilių, bet mėgsta. O man muzika - tai gyvenimas. Nežinau kodėl ji taip mane veikia...
Kai man būna linksma, klausaus linksmos muzikos, kad būtų dar linksmiau, kai liūdna - liūdnos, kad būtų dar liūdniau. Ir nežinau kodėl. Tikriausiai todėl, kad kai klausausi muzikos, tiesiog gyvenu ja. Taip būna ir su filmais, kai labai įsijauti ir pamiršti viską aplinkui ir atrodo, kad jame ir tu esi... Dainos žodžiai dažnai atspindi mano jausmus ir tada pasidaro lengviau galvoti, juos išlieti. Todėl ir neįsivaizduoju gyvenimo be jos.
Muzika mane labai veikia. Jei tada, kai man būna linksma, vis groja liūdna muzika, tai greitai užmuša gerą nuotaiką. Negaliu net mokytis, nes kai užgroja patinkanti muzika, daugiau apie nieką negaliu galvot, tik apie ją, žodžius, kurie skamba galvoje ir net nepastebi kaip pradedi dainuot. Ne veltui KoRn dainuoja: A lonely life, where no one understands you, but don't give up, because the music do... Manau, kad viskas tuo ir pasakyta.

Dienos citata...

Kartais ir mane apima romantiška nuotaika ir ne vien pošlybės galvoje (gal gydimas veikia?.. :D). Taigi radau gražią citatą:

Who doesn't long for someone to hold
Who knows how to love you without being told
Somebody tell me why I'm on my own
If there's a soulmate for everyone...

Mintys

Kartais būna taip sunku susikaupti, kad nors imk ir nusišauk (arba paprašyk ko nors, kad švelniai nužudytų :D). O dar jei tas sunkumas ateina per sesija, tai blogiau nebereikia. Taip sakant, būna dienų kaip tyčia, kai visiškai nesigalvoja, nieko nenori daryti, t.y. mokytis. Nors to nesinori niekada, bet reikia. O dar kai galva iš vis išsijungia nuo aštuonių vakaro, tai iš vis smagu... Tada bandai save įtikinti, kad nereikia visko pasilikti paskutinei dienai, kad tada tik save apsikrausi ir pan. Bet ką daryti, kai niekas nepadeda? Kai tiesiog norisi nuo visko pabėgti ir veikti bet ką, kad tik užsimiršti...

Dienos citata...

1. Man negana tavęs skaipu, man norisi tave paliesti rankom.
2. Aš tyliai patylėsiu...
   

Negalima švęsti 3,5 dienas :D

Pastebėjau tokį dalyką, kad būna negerai, kai šventi daugiau negu tris dienas. Tada per daug prisikalbi, tenka mokytis programuot su Ruby, gerti naminį alų, kurio poveikis labai keistas: Juliui ir Andriui pradėjo vaidentis žaidžiant kortom, man nepaprastai sektis (nė karto netapau durne, neturėsiu ką papasakot AD susirinkime :D) ir kažkas ten keistai su laipsniais :D